- kaukarė
- kaukãrė sf. (2) žr. 1 kaukaras 1: An šitų kaukãrių niekas nedera Lnk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kaukarė
Look at other dictionaries:
kaukurė — kaukurė̃ sf. (3b) Kv, Jn, Šv, Gr, kaukūrė̃ kalno viršūnė, aukštuma; plg. kaukarė: Kaukurė̃ yra viršūnė kalno, kalvos J. Ant kaukūrės nė medžiai neauga Up. Ant pačios kaukurė̃s vos užsiropščiau J … Dictionary of the Lithuanian Language
